2017 rugpjūčio 21, Pirmadienis M. Daukšos g. 34, Kaunas


SPEKTAKLIO KŪRĖJAI VAIŠINS ABSURDO DOZE

Autorius: Joana MIGLAITĖ
Šaltinis: Lietuvos rytas, 2005-04-01

Kauno mažasis teatras kviečia į ką tik režisieriaus Vytauto Balsio pastatytą spektaklį "Ponas K".

Tai - scenos kūrinys pagal jauno vokiečių dramaturgo Davido Gieselmanno pjesę "Ponas Kolpertas", kuri tapo autoriui ne tik debiutanto sėkme, bet ir užkariavo bei šokiravo daugelį Europos teatrų, o dabar pasiekė Lietuvą.

- Koks tai spektaklis ir kas yra tas ponas "K"?- paklausiau režisieriaus V.Balsio, kuris Teatro dieną buvo apdovanotas specialiu prizu už geriausią 2004 metų radijo teatro spektaklio pastatymą - J.Glinskio pjesę "Kas yra Fokas Lyveris?".

- Prieš porą metų D.Gieselmanno pjesę parsivežiau iš Hamburgo. Ji ilgai "rūgo" kelių mūsų šalies teatrų ateities planuose.

Ėmiau ir pastačiau ją Kauno mažajame teatre.

Spektaklis virto socialiniu trileriu su užslėpta intriga ir kodiniu pavadinimu "Ponas "K".

Lietuvių kalba vokiška pavardė Kolpertas nežadina vaizduotės, o jeigu sakome: "Nebūk, tamsta, ponas "K", minčių kyla įvairių. Tai lyg ir spėlionė, kas prasideda raide "K".

Mane traukė šis chuliganiškas vaizduotės žaismas, inteligentiška personažų kalba ir absurdiškos situacijos, į kurias patenka spektaklio herojai.

Jie lyg vaikai - vienas pastato smėlio pilį, o kitas ateina ir ją sugriauna. Nuo subtilaus pokšto iki tamsybių siautėjimo - tik vienas žingsnis. Kūrimo ir naikinimo aistra vienodai patraukli ir reikia amžinai rinktis.

- Kodėl visi taip mėgaujasi absurdiškomis situacijomis?

Absurdas yra nematyti absurdo. Lietuvoje jo pilna visur.

Pavyzdžiui, po pūgos elektrikas lipa į elektros stulpą nuvalyti sniego nuo laidų. Žmogelis stebi jį pro langą ir iškviečia psichiatrus: greičiau važiuokite, benamis kariasi.

Arba pilietis N apkaltina laidojimo namus, kad šie iš jo velionio tėvo pavogė auksinius dantis.

Iškviečiama komanda, nutraukiamos šermenys, lavonas pražiodomas, visi dantys vietoje, bet toje burnoje aukso niekada nebuvo.

Mano spektaklis prasideda jaukia draugų švente. Vienas veikėjas pajuokauja: girdi, namuose yra lavonas, tačiau nebijokite, jis dar nesmirdi.

Tuo būtų galima ir baigti, tačiau šis pokštas virsta pasirinkimo drama tarp geidžiamos tvarkos ir chaoso, tarp žaidimo ir naikinimo, meilės bei išdavystės, kol pasiekiama riba: o ką daryti su gyvaisiais liudytojais?

- Ar turite galvoje žiūrovus?

- Žiūrovų niekada nepamirštu, bet aš žaidžiu tik teatrinėmis vaizduotės galimybėmis. Tai neturi nieko bendra su realybe.

Personažų gyvenimą tarp dekoracijų man padeda sukurti dailininkė Inga Kažėmekienė ir įvairių Kauno teatrų aktoriai.

Žiūrovui Įsijausti į savo vaidmenį nesiūlau, o kai paprašoma prieš spektaklį išjungti mobiliuosius telefonus, aš dar maloniai pridurčiau: "Nesinešiokite ginklo".

Teatro istorijoje yra buvęs atvejis, kai žiūrovas taip įsijautė į spektaklio veiksmą, jog išsitraukė ginklą ir nušovė scenoje aktorių vaidinusį Otelą, nes šis labai įtikinamai smaugė Dezdemoną.

Vėliau buvo pastatytas paminklas su įrašu: "Geriausiam aktoriui nuo geriausio žiūrovo".

- Tai kieno pusėje jūs esate?

- Stengiuosi nepamokslauti ir neištirpti juslėse, nes tai labai pavojinga. Aš už laisvą ir individualų pasirinkimą.

Teatre ir kuriama ši paslaptinga pasirinkimo atmosfera, žiūrovams pasakojama istorija, o grynas veiksmas, kuris lotyniškai vadinamas "actus purus", kartais vainikuojamas katarsiu. Lietuviškai būtų paprasčiau - nuostaba.

- O kas pasikeitė, jeigu jau nustebote?

- Ogi niekas - pastačiau spektaklį ir sielą palengvinau. Svarbiausia - neprisirišti prie vaizdinių ir negyventi tarp dekoracijų, suvokti ir skirti, kur yra teatras, o kur tikrovė, nepatikėti ekrano terminatoriais arba TV pelenėmis su pjuvenomis ant blakstienų.

Lavonai ne tik spektaklyje - lavonizuotos tapo mūsų mintys ir troškimai.

Prietarai ir išankstinė nuomonė yra baisiau už lavoną skrynioje. Todėl ir sakau šiuo spektakliu: "Ar nešiojatės ginklą, kai rytais važiuojate į darbą?"

Tik geras humoras padeda neužsiimti saviapgaule.

 
© Kauno mažasis teatras. Visos teisės saugomos.