2017 birželio 28, Trečiadienis M. Daukšos g. 34, Kaunas


KAUNO MAŽOJO TEATRO SPEKTAKLIS "PAGALIAU" IR VĖL SUGRĮŽTA PRIE MIRTIES TEMOS

Autorius: Audronė PAULIUKEVIČIŪTĖ
Šaltinis: Savas, Nr.1 (186) 2006-02-14 - 2006-02-28

Lengvų žanrų spektakliai, daugiausia komedijos, kviečia į Kauno mažąjį teatrą pasiilgusius nebanalaus humoro, negirdėtų intriguojančių siužetų, norinčius atsipalaiduoti, o gal ir pabėgti nuo kasdieninių gyvenimo problemų, žmogaus prigimčiai būdingo aplinkos analizavimo, prasmės ieškojimo. Neseniai Mažajame teatre pradėtas rodyti monospektaklis "Pagaliau", režisuotas Martyno Žuko, pagal Peter Turrini pjesę "Viskas, pagaliau" - išsiskiria temos sudėtingumu, pasirinkta stilistika, bei monospektaklio forma.

Nuo vieneto iki dešimties

Šiek tiek kopijuoju patį kūrinį, juk skaičiavimas - vienas spektaklio "Pagaliau" akcentų. Visi penketai, ketvertai, dešimtys ir šimtai pagrindinio "Pagaliau" personažo - vyro, ketinančio nusižudyti, skrupulingai sumuojami artėjant prie pasirinkto tūkstančio, turėsiančio atversti mirties "puslapį" ("Dabar suskaičiuosiu iki tūkstančio ir nusišausiu..."). Pagrindinio herojaus vaidmenį spektaklyje atlieka žinomas "Cezario Graužinio grupės" aktorius Paulius Čižinauskas. Skaičių "magija" vienus žiūrovus užburia, kitus nuteikia neramiai – po pirmųjų veikėjo užuominų "išsigandus", jog "valandą reiks klausytis, kaip kažkas skaičiuoja"... "Aktorius paprastai monospektaklio imasi, kad užpildytų jo darbe susidariusias pauzes. "Kai režisierius Martynas Žukas mane pakvietė repetuoti šią pjesę apie tokią situaciją negalvojau, tuo pat metu su "Cezario grupe" statėme kitą spektaklį – Martin‘o Crimp‘o "Pasikėsinimus",- prisipažįsta Paulius Čižinauskas, džiaugdamasis galimybe išbandyti save ir "monospektaklio formoje".

Nuo dešimties iki pusės šimto

Apie ką kalbama "Pagaliau"? Tai daugiau negu vieno žmogaus ironiškai pasakojama gyvenimo istorija, į save žvelgiant pro nusivylimų ir pergalių, prisiminimų ir naujai gimstančių idėjų – minčių rūką. Galbūt nuovargis, kurį sukelia patirtis ir pažinimas lemia pjesės veikėjo absurdišką apsisprendimą tiesiog suskaičiavus iki tūkstančio – liautis gyventi? Atsakyti į šį klausimą sunku. Spektaklio režisieriaus Martyno Žuko manymu, dažniausiai žmonės žudosi emocinio šoko akimirką arba dėl susikaupusio blogio, patirties sunkumo. Egzistenciniai samprotavimai, asmenybės dvilypumas – tai tik keletas universalių temų, atskleidžiamų spektaklyje. "Pagaliau" skiriamas visiems, nors gal dėl nihilistinių monologų, atviro cinizmo labiau artimas jaunimui, esantiems kryžkelėje, kada dažnas iš jų nors ir yra sukaupę savitą gyvenimišką patirtį, bet dar tik renkasi tikrąjį kelią, ieško, analizuoja.

Šimtas, du šimtai, trys šimtai... Artėjant prie pusiaukelės - penkių šimtų

Spektaklis brandus tik tada, jei jame puikiai dera visos scenoje "partneriaujančios" meno rūšys: muzika, judesys, scenografija, net ir kostiumai turi tikslingą paskirtį – akcentuoti arba ne, vieną, kartais kelias režisieriaus sumanymo detales. Juodai balta "Pagaliau" scenografija, bei P. Čižinauskas retro stiliaus tamsiu kostiumu primena ne kartą matytas senas nuotraukas rantuotais kraštais, kuriose laiko išblukintų veidų atvaizdai jau nebeatpažįstami... Spektaklio scenografijos idėjos autorius Artūras Šimonis. Veikėjo niūrumą, situacijos beviltiškumą akcentuoti jis pasirinko dvispalvę, baltai juodą kėdę. Atmintin sugrįžo dar vienas tipiškas senamadiškų "fotoateljė" bruožas – visi klientai susodinami ant identiškų krėslų, vienodai pakreipiamos galvos, o rezultatas – nuotraukose supanašėję veidai, išsilydžiusios asmenybės..

Kompozitoriaus Mantauto Krukausko garsiniai "Pagaliau" akcentai minimalūs, kartais kuriantys ramybės, idilės jausenas, kartais pulsuojantys neišvengiamos savižudybės nuojauta. Spektaklio muzika it gongas skelbia vieno arba kito etapo pradžią (baigtos skaičiuoti dešimtys, pasiekta pusiaukelė ir kt.).

Devyni šimtai devyniasdešimt devyni

Priartėjus prie šio kritinio, pasak pjesės veikėjo, skaičiaus, verta stabtelti. Ar dažna mirties tema teatro mene? Atsakymas teigiamas. Pavyzdžių gausu įvairių teatrų repertuaruose. Kauno mažojo teatro meno vadovo Vytauto Balsio režisuotame socialiniame trileryje "Ponas "K" mirties tema gvildenama pasitelkus juodąjį humorą, to paties režisieriaus spektaklio "Tyrimas apie teisybę" finalas taip pat "paženklintas" personažų mirčių. Matyt, teatras niekuomet nesiliaus ieškoti paaiškinimų tiems reiškiniams, kurių nesuprantame.

Tūkstantis... Viskas, pagaliau...

Debiutuojančio režisieriaus Martyno Žuko diplominis darbas „Pagaliau“ nors dar kiek primena sceninį eksperimentą, tačiau intriguoja psichologinio teatro užuominomis, savitais jauno režisieriaus ieškojimais. Kurį kelią rinksis herojus? Ar žiūrovams bus lemta išgirsti nerimastingai vartomo rankoje pistoleto šūvį? Išduoti visus atsakymus netikslinga.

Jeigu bent vieno stebinčiojo mintyse spektaklis įžiebia prisiminimų bangą, monologai padeda atpažinti paties išgyventas, galbūt girdėtas istorijas, skatina spėlioti - mąstyti ir jausti, vadinasi - gyventi – pasirinktas režisieriaus kelias teisingas.

 
© Kauno mažasis teatras. Visos teisės saugomos.