2017 birželio 28, Trečiadienis M. Daukšos g. 34, Kaunas


VADOVAVIMĄ TEATRUI REŽISIERIUS VADINA MEILĖS NUOTYKIU

Autorius: Julius LOZORAITIS
Šaltinis: Lietuvos rytas, 2001-05-04

Ant slenksčio permainos

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valstybiniai teatrai, be pasaulinių premjerų, masina publiką ir žiniasklaidą skandalingomis ir ne visuomet švariomis istorijomis.

Bet greta populiarių visiems žinomų teatrų egzistuoja kiti, laisvi tiek nuo savo suvalstybintų brolių laurų, tiek nuo jų nuodėmių.

Tai - nevalstybiniai teatrai. Regis, būsime kai ką pražiopsoję, kadangi šioje srityje taip pat vyksta įdomūs dalykai, kai spektaklius čia pradėjo statyti profesionalūs režisieriai.

Antai jau kelerius metus municipaliniame Vilniaus senamiesčio teatre įdomiais spektakliais savarankišką kūrybinę liniją lenkia režisierius Valdas Pranulis. Dabar ant slenksčio nauji laikai Kauno Mažajame teatre, kai jo vadovavimą perėmė režisierius Vytautas Balsys.

Tarp žiūrovų - ir benamiai

Teatras, kuriam nuo pernai lapkričio mėnesio vadovauja V.Balsys, - tai paprasčiausia palėpė Kauno bohemos centre, M.Daukšos gatvėje senamiestyje.

"Tai - mano karvelidė, iš kurios bandysiu paleisti savąjį balandį",- sakė režisierius. Aukštu žemiau įsikūręs miesto kultūros skyrius, po juo - kavinė "Suflerio būdelė".

Čia amžinoje prieblandoje kadaise besibūriavusią bohemą pakeitė studentija, retsykiais užsuka pagurkšnoti alaus broliai pranciškonai iš kaimyninio vienuolyno.

Tai - esami ir būsimi teatro žiūrovai. Kartais režisierius "pastato" po nemokamą vietą spektaklyje ir aplinkinių tarpuvarčių girtuokliams, benamiams.

Atsivedė savo publiką

"Kai atėjau į šį teatrą, paskui mane atėjo ir publika, kuri vaikščiojo į mano spektaklius Akademiniame dramos teatre,- pasakojo V.Balsys.- Tai - ne bohema, o inteligentiški, mąslūs žmonės, nemažai jaunimo".

"Čia galima statyti pjeses, kurias sunku realizuoti didžiųjų teatrų scenose,- toliau samprotavo režisierius.- Didysis teatro menas yra paskendęs įspūdingų paveikslų statyme, dar neregėtų publikos šokiravimo būdų paieškose. Mažajame teatre gali įvykti aktoriaus, personažo atsivėrimo stebuklas".

Krikštatėviai buvo solidūs

Kas yra didysis teatro menas, V.Balsys žino ne iš pasakojimų. Dar 1984 metais, ką tik baigęs mokslus Konservatorijoje, jis nustebino patyrusius teatralus spektakliu Kauno dramos scenoje V.Dudarevo "Eiliniai", pasakojančiu apie kareivių godas karo sugriautoje šventykloje.

Vaidinime sėkmingai pasirodė Juozas Budraitis, Viktoras Valašinas, Viktoras Šinkariukas, Jūratė Onaitytė ir kitos tuometinės Kauno scenos žvaigždės. Debiutuojančio režisieriaus bendraautoriai buvo solidūs autoritetai - dailininkas Galius Kličius ir kompozitorius Juozas Širvinskas.

Po to vienas po kito sekė daugiau mažiau sėkmingi spektaklisi Kauno teatre: J.Marcinkevičiaus "Erelnyčia", P.O.Enkvisto "Iš sliekų gyvenimo", S.Sheppardo "Pakastas vaikas", B.Sruogos "Baisioji naktis", A.Landsbergio "Penki stulpai turgaus aikštėje".

Žmogiško liepsnojimo metai

Režisierius, pagautas Atgimimo euforijos, stačia galva nėrė į įvairias tarptautines avantūras. Dar sovietmečiu jis su Lietuvos kultūros ambasadore užsienyje Ugne Karvelis ir grupe poetų bei Vytautu Kernagiu surengė lietuvių poezijos pristatymą Paryžiaus aikštėje, tapusį politine manifestacija.

Su kino kamera rankose V.Balsys vaikščiojo Paryžiaus gatvėmis, ieškodamas rašytojo J.Cortazaro pėdsakų, ir sukūrė apie jį filmą. Mokėsi kino režisūros pas Vytautą Žalakevičių ir jo padedamas susuko keletą trumpų vaidybinių siužetų.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais jaunas režisierius ėmėsi didelių projektų: 1995 m.- "Mis Lietuva" rinkimų, 1996 ir 1997 m. - festivalių "Vilnius inVoque" Žemutinėje pilyje bei Operos ir baleto teatre.

Tonos garso aparatūros, lazeriai ir pirotechnika, kaskadininkai, kultūristai, minios gražuolių ir statistų tuomet tapo jo "vaidinimų" aktoriais.

Liepsnojantis kaip fakelas bėgantis žmogus iš festivalio "In Voque" Žemutinėje pilyje vėliau ne kartą įvairiomis progomis buvo rodytas per televiziją. Tai galėtų būti ne tik Vytauto, bet ir visų mūsų to meto gyvenimo simbolis.

Kontaktai ir maršrutai

Tuo pat metu, 1997-aisiais, mažyčiame Kauno Mažajame teatre, kuriam vadovavo kolega Arvydas Lebeliūnas, V.Balsys pastatė vaidinimą "Arkliai pacientai" pagal populiarią tuomet P.Shafferio pjesę "Equus".

Tai buvo pasakojimas apie išprotėjusį berniuką, kuris išdūrė jo prižiūrimiems arkliams akis. "Tuomet pirmą kartą pamačiau, kaip mano karvelis, išleistas iš šios karvelidės, nuskrido į tikslą. Į spektaklį susirinko nemažai psichiatrų, kuriems spektaklis sukėlė nemažai ne tik žmogiškų, bet ir profesinių apmąstymų",- prisiminė režisierius.

Vytauto gyvenimas, užuot plėtojęsis tiesia teatrinės karjeros linkme, nuo tam tikro momento virto nesibaigiančia režisūrinių nuotykių virtine, kelione per profesijas ir kraštus.

V.Balsį ypač traukė ir traukia Vokietija. Jis važiavo į Miuncheną įkalbinėti maištingąjį režisierių Joną Jurašą grįžti į Kauno teatrą. Jis, stažuodamasis Hamburge, "Thalia" teatre bendravo su pasauline teatro žvaigžde režisieriumi Robertu Wilsonu bei dainininku Tomu Waitsu, bendradarbiavo su Zalcburgo (Austrija) teatru.

Traukia kamerinė erdvė

Bet vis dėlto knietėjo sužinoti atsakymą į svarbiausią klausimą. Režisierius per savo gyvenimą matė šilto ir šalto, bendravo ir dirbo su įvairiomis scenos ir ekrano žvaigždėmis, kūrė didžiulius renginius. Kodėl jis staiga panoro užsidaryti ankštoje palėpėje ir kurti kuklius vaidinimus, tikrai nepadės iškopti jam į tarptautines aukštumas ir neatvers durų į garsiausius pasaulio festivalius?

"Gal todėl, kad čia, mažoje scenoje, vyksta spektakliai, kur žiūrovai, užsidarę vienoje erdvėje drauge su aktoriais, gali paliesti juos ir girdėti jų kvėpavimą, mažiausią virptelėjimą. Čia viskastikra irgalima patirti tai, ko niekada nebus didžiajame teatre.

Romanas tarp manęs ir Kauno Mažojo teatro tikrai nėra savanaudiška meilė, nes čia dirbdamas turtų nesusikrausiu. Greičiausiai tai dar vienas mano "meilės nuotykis",- pajuokavo režisierius.

Kerintis teatro laikinumas

Bet paaiškėjo, kad ne vien nuotykiai Mažajame teatre vilioja jo režisierių ir meno vadovą V.Balsį. Teatrą papildė keli jauni profesionalūs aktoriai iš uostamiesčio, Vakarų Lietuvos teatrinės mokyklos patriarcho Povilo Gaidžio auklėtiniai. Jie ne tik profesionaliai vaidina, bet ir patys stato spektaklius, kuriuos mielai lanko publika.

Spektaklius stato ir kino žvaigždė, vaidinusi A.Puipos naujausiame filme, E.Jaselkytė (P.Marber "Arčiau"), ir jaunasis teatro aktorius D.Rabašauskas (V.V.Landsvergio "Obuolio pasaka").

Aktoriai R.Januškevičiūtė ir A.Baniūnas patys režisavo ir azartiškai atlieka farsinį skečą D.Fo ir F.Rame "Laisvoji pora".

Repertuarą puošia ir populiaraus vokiečių dramaturgo U.Widmerio pjesė "Top Dogs", kurią pastatė A.Baniūnas.

Dabar Mažojo teatro vadovas repetuoja vaidinimą "Rafinuotas geismas" pagal H.Pinterio pjesę "Meilužis". Tai - pasakojimas apie du nesenus žmones, kurie, užuot palaidoję užgesusią meilę, bando ją reanimuoti "namų teatro priemonėmis".

Ekscentriškąją porelę vaidins Mažojo teatro čiabuvis, iš televizijos ekrano daugeliui pažįstamas Ramūnas Šimukauskas bei iš uostamiesčio atkeliavusi Mažojo teatro naujoji prima Rima Januškevičiūtė. Jiems talkins aktoriai Saulius Bagaliūnas ir Valdis Aleksaitis iš Kauno lėlių teatro. Premjera numatyta gegužės viduryje.

 
© Kauno mažasis teatras. Visos teisės saugomos.